karalienė — sf. (1) 1. SD114, DP495, R, N, K, J valdovės titulas; karaliaus žmona: Čia ji karalienė mėlynų bangų, – čia ji naktį dieną saugoma sargų S.Nėr. Karalienės buvo sūnus mažutis MPs. 2. bičių motina, bitinėlis, motinėlė: Dvi karalienės avilyje… … Dictionary of the Lithuanian Language
motina — sf. (1) Drsk, motyna (1) K 1. moteris savo vaikams, mama, motė: Gražiausias vardas pasauly, gražiausias žodis žmonių kalboje – motina rš. Motinos rankos! Kaip sodo plaiši obelėlė, mane jos lyg žiedą į saulę pakėlė E.Miež. Vyrukas – grynas motyna… … Dictionary of the Lithuanian Language
veislė — veĩslė sf. (2) Š, DŽ, KŽ, veislė̃ (4) Jn(Vl), LsB461, NdŽ, KŽ, DūnŽ, Alks; D.Pošk 1. SD169, Sut, N, LL213 prieauglio vedimas, veisimasis, dauginimasis: Ans laiko karvę, kiaulę dėl veislės J. Veršį veĩslei laikyti K. Jei teliuko šiurkštus… … Dictionary of the Lithuanian Language
viliokas — 2 viliõkas sm. (2) 1. DŽ1 inkilas spiečiams gaudyti: Jei žinai, kad vieną dieną daugiau mažesnių spiečių išlėks, tai pirmutinį palik prie šakos arba prie vilioko kabantį Rdž. Karalienę (bičių motinėlę) … sugavau, įleidau į karalienės butelį,… … Dictionary of the Lithuanian Language
išversti — išver̃sti, išver̃čia (ìšverčia), ìšvertė 1. tr. D.Pošk, L, Rtr, DŽ parblokšti, paguldyti ant šono: Tik ėdalą gadina tas paršas – užkabinęs snukiu lovį išver̃čia Krs. Ir ėjo Jėzus bažnyčion Dievo, ir išvarė visus perkančius ir parduodančius… … Dictionary of the Lithuanian Language
mergiškas — 2 mer̃giškas, a adj. (1) K; DP565, SD50,240, R 1. merginai būdingas, toks, kaip merginos: Ilgas drabužis mer̃giškas J. Mer̃giška nedrąsa KII41. Rūbai teikė jai mergiškesnę ir vaikiškesnę išvaizdą rš. Mergos mer̃giškas dainas dainuoja Vlk.… … Dictionary of the Lithuanian Language
skirti — 1 skìrti, ia, skyrė tr. K, Rtr, Š; SD185, H153, R, N, M, L 1. valant atrinkti, atmesti, kas netinkama (ppr. apie grūdus): Puikiai skìria arputė kūkales ir viską Gs. Čia pirmlakai, čia antrininkai, čia žolelės, – pati mašiną skyrė Lpl. Par vėjį… … Dictionary of the Lithuanian Language
vienas — 2 vienas, à pron. (3) 1. def. R, R112, MŽ, MŽ146, M, LL220, ŠT48, DŽ nurodo asmenį ar daiktą, kuris yra tiesioginis veiksmo ar būsenos subjektas, arba pažymi, kad veiksmą atlieka veiksmo subjektas savo jėgomis, kitiems nepadedant, neprisidedant … Dictionary of the Lithuanian Language
įžeisti — 1 įžeĩsti, įžeĩdžia, į̃žeidė tr. K, Rtr, Š; SD189,364, R60, MŽ80, MŽ2120, Sut, N, L, LL267, ŠT340, Šlč 1. R375, MŽ503 padaryti žaizdą, sužeisti: Įžeistas, suronytas R406, MŽ547. Jis galvoj į̃žeistas KII316. Įžeista sūnaus koja su peiliu, su… … Dictionary of the Lithuanian Language